- žvalus
- žvalùs, žvali̇̀ bdv. Ji̇̀s jaũčiasi žvalùs.
.
žvalus
Look at other dictionaries:
žvalus — žvalùs, ì adj. (4) J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ; ŠT28 1. Tsk(Kpr), Dgč, Ktk, Rk, Č, Skp, Gž žvitrus, vikrus: Nieko, da žvalì tokia bobutė, da žvalì Pnd. Metų daug, ale koks žvalùs vyras, o o! Šv. Jau ir ta apsenus – pirmiau b[uv]o žvalì Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
žvali — žvalùs, žvali̇̀ bdv. Ji̇̀s jaũčiasi žvalùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
jaunyvas — jaunývas, jaunýva bdv. Jaunývas ir žvalùs výras … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
jaunyva — jaunývas, jaunýva bdv. Jaunývas ir žvalùs výras … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
akyvas — akyvas, à adj. (3), akỹvas, à (4) Vv; SD48 1. Š, Kp pastabus, žvalus; žr. akylas 1: Jis toks akyvas, kad nė daiktelio nepraleis nepamatęs Alz. Vikrus ir gyvas, šviesus, akyvas! Vd. akyvai adv., akyvaĩ: Pasislėpė akyvai (matant) Rm. Anuodu tik … Dictionary of the Lithuanian Language
ant — 1 añt praep. su gen. (dial. su instr. ir dat.); SD161, R 1. žymint vietą ar daiktą, kurių viršuje kas yra, darosi ar daroma: Čia añt stogo pernai gandras savo lizdą turėjo J.Jabl. Ant vežimo sėdėjo Svn. Žiūrėk, kol saulė gerai pakils, tol ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkrutinti — atkrùtinti 1. intr. pamažu ateiti, atvykti: Gi aure ir Petras atkrùtina Pg. Ateina šlubelis, atkiūtina, pakreipęs lazdelę, atkrùtina Lkm. 2. tr. išjudinti, padaryti žvalų: Jis buvo kaip kelmas, o paėmė pačią apsukrią, ir ta atkrùtino – dabar… … Dictionary of the Lithuanian Language
dairus — dairùs, i adj. (4) 1. kuris vis dairosi, žvalus: Dairùs vaikas, nenurimsta, dairosi ir dairosi Grž. Tas berniukas dairių̃ akių Grž. 2. apdairus, pastabus: Žmogus dairus, kurs apsidairo, vis pamato J. daĩriai adv.: Tiktai visada reikia tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
geislus — geislùs, ì adj. (4) 1. S.Dauk godus: Ėjo vienas greta antro: tėvas tylus, sūnus žvalus, geislus, spindinčiom akim rš. 2. NdŽ geidulingas … Dictionary of the Lithuanian Language
graibštus — graibštùs, ì adj. (4) Š 1. vikrus sugriebti, miklus, žvalus: Ale kad tu gi ir negraibštùs – griebei ir paleidai [žuvį]! Slm. Pasitaiko apsukrių, graibščių griebikių, rinkikių, kurios pjovėjus ilsina MTtVIII108. Ranka turi būti taip išdirbta,… … Dictionary of the Lithuanian Language
